Pasiruosimas baigesi, ralis prasidejo…

 

 

 

…”in action”…

Susipazinom trasa su sturmano seimos Golf III. Letas, bet ekonimiskas ir patogus. Aisku, visos trasos susipazinti nespejom, todel kitam kartui teks paleisti savo wrx'a, kad neatsilikti nuo kitu dalyviu tempo. Po susipazinimo, gryze vos spejom uzpilti benzino i Mitsuba, persirengti ir nulekti i priestartine zona pastatyti masina. Aisku pavalgymui laiko nera. Atvykstam paskutininieji, bet dar neveluojantys. Prisimenam, kad korta susipazinimo reikia pristatyti pries pirmaji komisaru posedi, todel pavelave susimokam 50 lt bauda Meginam apeiti nematyta trasa pestute, bet po ilgo pasivaiksiojimo nusprendziam vadovautis trasos zmelapiais Aisku visa laika mane neramina vienintelis dalykas - nerandu jau kelinta diena savo regejima atstatanciu akiniu Startuojam pirma gr’a - suprantu, kad sureguliuotas rankinis nebeveikia, matyt Kumho semislikus iveikti jam per sunku. Vaziuojam kiek matom ir aisku ‘maloniai’ nustembam vidury trasos sutike bala giloka (butume bent pries tai peciuka isijunge, nes is karto aprasojo langai ). Antra karta ta GR’a pravaziuojam pagerindami savo laika 6 sek. Pirmoji diena baigesi, bet darbu saraselis iki sekmadienio ryto, dar lauke savo eiles.

 

Gryze vakare i boksus puolam daryti galines pakabos, benzino bako ir tepalo radiatoriaus apsaugas. Visi kartu su sturmanu Konstantinu, Gango broliu Marium ir pusbroliu (mano ir Gango pagr. mechanikai varzybu metu) griebiam ir greitai padarom apsaugas. Visi pasikrapstom ir gryztam namo vel apie trecia nakties. O akiniu as savo vis dar nerandu…

 

Sekmadieni ryte pajudam link Moletu. Akiniu nerasta. Juokingiausia, kad turejau nuo senu laiku dvi kazkokias pasenusias ir jau silpnas linzes (su -0.5 dioptr.), o bededant viena susigadino, tai truputi geriau matydavau tik su desine akim, primerkes kaire… Pakeliui susirandam nenaudojama keliuka ir saugiai bei ramiai (jokiu karu keliuose) padarom shakedown’a. Idomu buvo pajusti kaip elgiasi masina be stabilizatoriu. Del masinos klausimu nebuvo, padaryta viskas saziningai ir iki galo, todel sugesti kazkam nebuvo galimybes . Tai taip ir vaziavom atsipute, visuose gr’uose, kuriuose reikedavo vaziuoti po du kartus - pirma karta ‘pasikraudavom malku’ ir atsilikdavom meginant iziureti kelia, o antrus kartus prapusdavom daug smagiau ir atminties ir atsistodavom i savo vieta. Ta 18 km gr’a pasigerinau 15 sek. (nepaisant pablogejusios kelio dangos)… Tapo aisku viena, kad masinos galingumo truksta labai, kai tik atsiranda ilgesne tiesioji. Penktu begiu vaziuojant reikedavo dar pagalvoti ar masina tikrai begejasi . Vietomis posukiuose ketvirtas pavojingai ‘nebevezdavo’, bet nera ko noreti, kai nustatytas turbo slegis tik vietomis pakildavo iki 1 bar’o atzymos. Kitam raliui sugalvojau, kad reikes pameginimui uzsideti kito dydzio padangas, gal tai pagyvins masina (is 205/65 i 195/65). Ralis praejo. Masina atlaike be problemu ir liko tik ispurvinta. Toliau islaikau savo statistika (27 startai - 25 finisai LARAC’e) ir pradedu pasiruosima kitam raliui. Tikiuosi auto sporto fanams patiko mano ideja sukurti tokia tema, kuri atspindetu pasiruosimus startams. Ne viska pavyko igyvendinti perteikiant darbus ir nuotaikas, taip kaip buvo planuota, bet kaip pirmam kartui manau buvo idomu. Aciu sekusiems mano pasiruosima ir palaikusiems

 

Sveiki ralio fanai !

Šį kartą, deja nefilmavau Aukštaitijos ralio todėl vaizdinės medžiagos iš vidaus nebus (sekantį kartą reikės įsidėti geresne kokybe filmuojančią). Nepavyko ir įgyvendinti poros naujų ralio sirgaliams įdomių sumanytų projektėlių, dėl nesėkmingo prieš startinio pasiruošimo.

Bet kitą kartą turėtų pavykti viskas. O nesekmės prasidėjo pačiose išvakarėse prieš ralį. Sustreikavęs skrandis, bloga savijauta, pora prasuktų svarbių varžtų variklyje, lovoje praleista paskutinė diena ir ilgokas nepadarytų darbų sąrašas - kėlė mintis, kad ralyje startuoti net nepavyks. Bet kantrybės ir bemiegės nakties (čia normalu jau) dėka ir startavom, ir finišavom.

Ralis prasidėjo naktiniais greičio ruožais. Deja labiausiai ko nemėgstu ralyje, tai važiuoti naktį. Ar dėl nepatirties sureguliuojant papildomus žibintus (kuriuos 'sutaikiau' paskutinę naktį jau būnant pačioje Utenoje ir tik lygiame kelyje ant asfalto nei išmėginant, nei pakoreguojant), ar dėl įprastai esančio man blogo matomumo sutemus ir naudojant akinius... Dėl to, ekipaže prieš startą tvyrojo neįprasta įtampa ir jausmas, kad viskas gerai nebus.

Laimei pirmasis GR buvo žinomas ir buvo proga įsivažiuoti į ritmą be nuotykių (paprastai ralio pradžioje arba važiuoji lėčiau nei įprastai, arba pridarau kokių nesąmonių). Tačiau vienoje atkarpoje sutikta ' akla rūko siena' leido suprasti, kad sekančiuose ruožuose gali būti kur kas blogiau.

Antrajame ruože padėtis buvo kur kas blogesnė. Nuo pat pradžių, kelio atkarpose, kurios ėjo pievomis, tvyrojo tirštas rūkas į, kurias kaip į sieną atsispindėjo papildomų žibintų šviesa. Vietomis matomumas nesiekdavo ir penkių metrų, kuomet tekdavo tiesiojoje važiuoti antru bėgiu ir laukti posūkio. Šioje vietoje sportininkai, kurie sugeba 'aklai' lėkti tik pagal stenogramą, laimėjo daug. Aš, nenorėdamas rizikuoti, tik vyliausi, kad nulinis matomumas buvo ne man vienam dėl kitaip sureguliuotų lempų ir nebusių visko praradęs. Kabinoje tais momentais buvo ypatinga padėtis: matomumo nėra, žinai, kad tiesioji dar bus ilgoka, bet nėra pasitikėjimo sudaryta stenograma ir atstumais, važiuoji pirmu bėgiu, nervuojies, keikies, lauki kol baigsis rūkas, veltui junginėji lempas, nebegirdi stenogramos, ji veliausiai pasimeta ir t.t.

Trečiasis ruožas analogiškas. Vis dėlto naktinis važiavimas sukuria kitokią atmosferą ir pojučius neįprastom situacijom, kurios įveikiamos tik patirties dėka. Po pirmos dienos truputi pakilom aukščiau, nes pasirodo visi susidūrė su tom pačiom problemom. Dauguma ruožuose bandė 'žaisti' su lempom ir stabdydavo tiesiosiose. Pagal pirmą dieną galima matyti, kas gali lėkti aklai tik girdėdami savo stenograma.

Aš gi dar kartą įsitikinau, kad mano stenogramoje posūkiai yra įvertinami teisingai, bet prie surašomų atstumų reikės dar padirbėti (trumpai tariant - sudarant atstumus, aš stengiuosi išskirti ar už posūkio/tramlpyno galima 'varyti' pilnu gazu, ar reikia stabdyti, ar reikia statytis. Bet ne realu atstumą, todėl visad atsiranda bėdos, kai reikia važiuoti per blogą matomumą, t.y. naktį, rūką ar dulkes)...

Antrąją dieną startavom paskui G. Kriptavičių, kuris po pirmosios dienos buvo trečias A8 klasėje (Juršys ir Firantas ralį baigė pačioje pradžioje). Bet pačioje pradžioje jis susidūrė su technikos problemom, todėl žinojau, kad reikia be kvailysčių ir savo malonumui pravažiuoti ralį ir viskas bus gerai.

Visi sekantys ruožai praėjo be nuotykių. Tik vienoje vietoje penktajame GR'e sugalvojau staigų posūkį (kuriuos žymių trejetu ir įveikiu trečiu bėgiu, jeigu kelio plotis yra siauras) įveikti ketvirtu bėgiu. Posūkio viduryje jau pradėjau žiūrėti į griovius ir ieškoti 'nusileidimo' vietos, bet pasisekė, nes 'atsiremiau' į šalia kelio sustumtą greiderio kalniuką ir atšokusi mašina nusikreipė pati į teisingą trajektoriją.

Blogiausias buvo paskutinis žvyrinis ruožas, kuriame stenograma visai 'nelipo', o dar prisidėjo pamestos vietos ir orentyrų nebūvimas. Šis ralis buvo santykinai daugiausiai pravažiuotas 'aklai' su pamestom stenogramom iš visų. Turbūt, tai įtakojo problemos prieš ralį ir tai, kad per susipažinimą reikėjo skubėti (baudų susimokėti neteko) norint spėti visus ruožus pravažiuoti po tris kartus (čia pasikartojo vėl Vilniaus ralio istorija, kuomet nesudaromos sąlygos praeiti pačiam tech. komisiją ir tuo metu spėti viską susirašyti), todėl netiksliai sudaryta stenograma davė savo. Be to visad nerimą kėlė benzino likutis kuro bake. Nesuprantu kodėl, bet manau lengva buvo padaryti papildomą kuro užpylimą, nes 'peregonuose' visur teko taupyti ir skaičiuoti kurą, kad jo užtektų standartiniame kuro bake. O ralis buvo smagus, daug žiūrovų, nors pastarieji skundėsi, kad ralis stebėjimui buvo padarytas labai netinkamai.

Taigi rezultatai: 13 vieta absoliučioje įskaitoje ir 3 vieta A8 klasėje.

Smagu buvo pirmą kartą po ralio (kurių, kai paskaičiuoji jau visgi begalė yra buvę - 29 startai ir 27 finišai) stovėti scenoje šalia čempionų ir gauti LARAČ apdovanojimą.

O dabar jau prasidėjo pasiruošimas etapui Kaune. Išplovus bolidą, šiandien sudariau darbų ir darbelių sąrašą... Nei daug, nei mažai - 23 punktai, o tai reiškia, kad gerai suplanavus, padirbėti reikės kiekvieną mielą vakarą iki sekančio išvažiavimo. Sekmės ir iki kito karto!