Antra diena Zarasuose

Sunkus gavosi ralis, bet pasiekėm finišą ir kai tiek iškrito pabaigoje, gavosi neblogas rezultatas.

Paskaičiavau, kad nuo antradienio iki sekmadienio miegojęs buvau 12 val

Sekmadienį nuo karščio ir išsekimo net akyse buvo aptemę kai pylėmės benzą ir reikėjo stovėti...

Todėl antrają dieną važiavom savo malonumui, kuris vos nesibaigė pirmą kartą važiuojant trumpają Stelmužę ant asfalto - kaip ir kaikurie kiti, neįvertinom vieno tramplyno ir atėjom į jį penktu bėgiu dideliu greičiu. Nežinau kiek skridom, bet tiek dar nebuvau pakilęs niekad, nusileidus trūko priekinis stiklas, apsauga užsiraitojo, galiniu amortikų aliumininės atraminio guolio lekstutes truko ir nuo smūgio velenėlio padėties daviklio vienas laidelis išsitraukė iš fiškės. Tą ruožą pabaigėm pasišaudydami visame sukių diapazone, nes kompas kibirkštį tiekdavo kaip papuola. Po finišo galvojau, kad daviklis mirė (simtomus jau pažinojau, todėl iškarto supratau kame reikalas), todėel aš prieš Playboy dopą jį atjungiau visai, kad nebūtų misfire'ų. Mitse, alkuninio padėties daviklis duoda kibirkštį, o velenėlio daviklis leidžia mašiną užvesti ir grubiai tariant sinchronizuoja degimą cilindro aukščiausiame taške. Rizika tokio atjungimo yra dviguba - viena, tai, kad užgesus ruože, tektų išlipti ir vėl pajungti daviklį norint užsivesti, antra, tai sukti variklio negalima virš 5k rpm, nes nors variklis rinktų apsukas ir daugiau, bet yra didelė tikimybė, kad kompas, vienu metu nepamatės daviklio, atsijungtų visai ir vėl tektų lipti iš mašinos, kad prijungti fiške.

Prieš sekantį Stelmužės ilgąjį ruožą buvo daugiau laiko, tai apžiūrėjus įdėmiau, pasimatė, kad vienas laidelis nepilnai įlindęs į fiškę.

Susitvarkėm viską ir po visu nuotykių pasiekėm šiaip ne taip finiša.

Tas nelemtas mūsų skrydis...

Viso ralio metu, pravažiavom normaliai tik pora ruožų, kituose arba buvo problemų arba "miegojom" važiuodami.

 

 

Rezultatas: absoliučioje įskaitoje 11 vieta.

 

LARČ įskaitoje absoliučiai 6 vieta, OPEN klasėje 3 vieta.