Pirmasis "stogas"

Vilnius 2002 - pirmasis mano ralis profesionaliame sporte, Vilnius 2012 - pirmasis "stogas" . Dešimtmetį pažymėjome pirmuoju "stogu" gan skaudžiai nuskriausdami savo ištikimą ir patikimai tarnavusią "senute" Mitsubishi EVO VI.

Teko išgirsti stebėtojo komentarą : to reikėjo tikėtis, nes kažkaip labai tempą gerą buvo paėmę, kaip ir daugelis kitų, ne pagal galimybes.

Nesutinku.

Toks tempas mano jau buvo pernai per 300 Lakes viename ruoze, kol veikė technika,  o kituose ir sekančiame Druskininkų ralyje technikos paruošimas arba kvailos klaidos neleido tokio tempo laikyti pastoviai.

Šiame ralyje - pirmame gr'e įpusėjus pradėjau matyti tik lenko sukeltas dulkes. Ruožą įveikem ~40 sek greičiau už jį startuodami kas minute.  Mūsų laikas buvo aštuntas.

Prieš antrą gr'a lenkui pasakiau, kad aš jį davysiu ruože nes per 10km beveik davijau (davyčiau pilnai jei vejas sklaidytų dulkes). Lenkas sutiko ir pasakė, kad sustos kur nors ir palauks. To nepadarė ir jis ramiausiai važiavo 'savo tempu' toliau. Per visus 24km važiavom dulkėse nieko nematydami ir niekur neskubėdami, nes negalejau rizikuoti važiuoti pagal stenogramą aklai. Dar vienas  momentas psichologinis nesaugumo jausmas, nes žiurovai nesitikėdami paskui važiuojančio auto nesaugiai išlysdavo į trasą.

Mūsų laikas buvo tik šešioliktas

Trečiame gr'e truputi nervai nelaikė kaikur (kur ir galėjo pasirodyti pavojingas važiavimas) dėl vėl keltų dulkių ir lenko nenoro sustoti ir palaukti mūsų.

Mūsų laikas buvo septintas

Tokiu būdų iki regroupingo per antrą ilgiausią gr'a praradom viska ir gerą poziciją tolimesnei kovai ir gana daug brangių sekundžių, todėl toliau tikslas buvo tiesiog važiuoti ir žiureti kaip kiti važiuos.Prieš ketvirtą greičio ruožą po pertraukos buvom trylikti

Važiuojant iki ketvirto gr - atsisuko galinio amortizatoriaus "stokas" atraminiame ir pradėjo klibėti. Rankom prisukau, bet tai irgi išmuše iš vežių. Prieš 4'ta ruožą starte šturmanas mane nustojo girdėti per pasikalbejimo įranga. Visa laimė aš jį girdėjau, bet tas irgi pasekmių davė ruože. Nuvažiavus ilgojo 17km ruožo ~70%, prie Ubiškių tramplynų netoli kur Tamašauskas sustojęs buvo, pasimetėm stenogramoje. Tas atrodytų būtų nebėda - dažniausiai mums, nes aš pradedu atrinkinėti ir diktuoti posūkius ir visad užtrunkam pora posukių kol vėl prisirišam prie steogramos. Ši kartą manes niekas negirdėjo deja ir iki finišo važiavom "tyloje" py...p ekipaže. Jei kas matė tą atkarpą mane, tai irgi galetų kaikam pasirodyti, kaip 'pavojingas' vairavimas, bet aklai važiuojant per vėl keliamas dulkes (nes Michalauską prisivijau per 40 sek) nevisad gražiai ir sklandžiai gaunasi vairuoti. To pasekoje vienoje sankryžoje išlėkiau nuo kelio ir kliudžiau priekiu medelį, bet jis man pasirodė tik kaip krumas greitai dingęs todėl tempo nemažinau, nes mašina toliau dirbo ok (ic radiatorius sveikas nes putė tiek pat, tosolo rodyklė nepradejo kilti). Tik finiše pamačiau, kad kairysis kampas nukentėjo ir ten buvo storesnis medelis nei pasirodė dulkese.

Mūsų nustebimui mūsų laikas šiame greičio ruože buvo ketvirtas.

Tai prisidėjo vėl prie nervinės itampos (beto dar galinį spoileri pameciau per paskutinį incidentą su medeliu, kuri paskui mane važiavęs patvirtino, kad pervažiavo ;) ) padidėjimo.

Pries 5gr bandėm ausines tvarkyti dėl garso, bet gavosi taip, kad nustojau iš viso šturman girdeti. Pradėjom bendrauti gestu kalba, nes rėkiant vistiek nieko nesigirdėjo. Iki lemtingo posūkio ėjom vėl savo tempu be jokių klaidų ar ekstra situacijų, kai reikia sakyti jau 'vos vos'. To šiame ralyje nebuvo iš viso.

Nulėkėm nuo kelio ir apsivertėm tik dėl kvailos labai priežasties. Tai nebuvo dėl perdidelio greičio. Toje vietoje yra du posukiai, kurių pagrindą po žvyru sudaro subetonuoti akmenys. Jie nusivale ir tame K3 vidinė dalis pasidarė turinti labai didelį sukibimą. Atėjęs aš to nežinojau ir mašina šonu nukreipiau kaip visad (beto ta kelio atkarpa jau irgi mintinai žinoma). To kairio posūkio viduryje slystant šonu ir vairą kontruojant į dešinę - priekiniai ratai staiga "labai" sukibo ir priekis nusikreipė į posūkio išorę. Tereikėjo, žinant dėl sukibimo ypatybių, arba tiek neslysti šonu, arba anksčiau sekundės dalimi vairą tiesinti ir viskas butu ok. Dabar nuo posūkio vidurio jau pasidarėm keleiviai ir vertėmes per kairį šoną.


Sveikinu nugalėtojus ir kiekvieną kas finišavo sunkiame ralyje su sudėtingais ruožais. 


Aš tikiuos esamus mašinos agregatus spėti sukrauti į kitą kebulą ir spėti kovoje prieš laiką iki 300 Lakers ralio.

 

 

Malonus sirgaliaus pastebėjimas:" Respectas RSE'ui, matos žmogus ralio pasiilgęs - mynė, tempa laikė, gražiai statėsi į posūkius - gaila nepasisekė. Žinant, kiek žmogus "pragyvena" savo boksuose ir savo rankom kiek padaro, tai atrastų jį rimtas rėmėjas - gera technika su jo talentu, manau duotu stabilius rezultatus TOP penketuke, o tai dar ir aukščiau :)"


Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/gazas/autosportas/tautvydo-narusio-stogas-vilniaus-ralyje-lenktynininko-ispudziai-25-221955#ixzz1wQj2Ki6F